terankis

terañkis sm. (2) Klp, Pln, Kl žr. tarankis 1: Su drobule blogai pelus nešti, nusipirksu terañkį Kal. Padirbk geriau terañkį žemą, o platį, kad daugiau pašaro galėtumi panešti Slnt. Iš po terañkio ano tik vienos kojos bekyšo Slnt. Išpilk arkliams pelus iš terañkio Šll. ║ Pelų karvėms nuneši bent porą terañkių Snt.